Mazi už bendrų ligų prevencijai, Vaikų sužalojimai

Visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų: dalyvaukite Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje. Užkirskime kelią skendimams

Švenčionėlių mieste Pabradės mieste Norintys dalyvauti programoje dėl išsamesnės informacijos, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą. Grupės formuojamos tik iš anksto užsiregistravus tel. Programa vykdoma vadovaujantis Sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai, tvarkos aprašu.

Patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro m. V lLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro m. V redakcija. Įsakymas įsigalioja m. Metabolinis sindromas - vis dažnesnis palydovas Pasaulinės sveikatos organizacijos PSO duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos ŠKL išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi ir ekonomiškai stipriose, ir atsiliekančiose šalyse.

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvos mirties priežasčių struktūroje mirtingumas nuo ŠKL daugelį metų užima pirmą vietą. Arterinė hipertenzija, cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje, padidėjusi trigliceridų koncentracija, sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų DTL cholesterolio koncentracija, nutukimas ir cukrinis diabetas yra pagrindiniai savarankiški ŠKL ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų LNL rizikos veiksniai.

Vienas asmuo tuo pačiu metu gali turėti visą grupę rizikos veiksnių. Dar m.

Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?

Tai nėra atskira liga — tai galimų būsimų ligų kompleksas, kurių daugelis yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir kitas organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau laiku atkreipus dėmesį į metabolinį sindromą, pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybos įpročius, galima išvengti žalingų pasekmių sveikatai.

Kas dėl visko kaltas? Metabolinį sindromą lemia daug priežasčių, tačiau yra išaiškinta, kad 20—40 proc. Prie metabolinio sindromo atsiradimo prisideda ir netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, nuolatinis stresas, hormonų disbalansas. Anksčiau žmonės daugiau vaikščiojo pėsčiomis, daug ir sunkiai dirbo. Dabar sėdimas darbas, fizinio aktyvumo stoka ir nuolatinis persivalgymas priveda prie didelio laipsnio nutukimo, kuris paleidžia metabolinio sindromo mechanizmą. Milijonas ligų vienam žmogui Įrodyta, kad metabolinis sindromas padidina ne tik 2 tipo cukrinio diabeto bei širdies kraujagyslių ligų, bet ir daugelio kitų sutrikimų riziką.

Moterims dažniau nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas, kuriam būdinga sutrikusi kiaušidžių funkcija ir cistos kiaušidėse, dėl ko moterims mazi už bendrų ligų prevencijai pastoti, vyrams dvigubai dažniau pasitaiko impotencija.

Yra duomenų, kad vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja dvigubai. Senyvo amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuotas MS, greičiau pasireiškia pažintinių funkcijų sutrikimai silpnaprotystė. Kaip sau padėti?

Naujienos Pastarųjų dešimties-penkiolikos metų laikotarpiu atliktų suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos tyrimų duomenimis, dar daug Lietuvos suaugusių gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę. Nors pastebimos nežymios moterų antsvorio ir nutukimo mažėjimo tendencijos, tačiau daugėja antsvorį turinčių vyrų skaičius, o nutukusių vyrų skaičius išlieka praktiškai nekintantis. Nors Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai kinta teigiama linkme — vartojama daugiau daržovių, mažiau gyvulinės kilmės riebalų, daugiau aliejaus —suaugusiųjų mityba vis dar nesubalansuota: vartojama per daug riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, žmonės renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus.

Pirmiausia, svarbiausios nemedikamentinės priemonės ir tik po to vaistai. Svarbu mažinti savo kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių, būti fiziškai aktyviems, vengti stresų. Mitybos subalansavimas kūno svorį leidžia sumažinti 7—10 procentų. Būtina valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Kasdienis 30—40 minučių fizinis krūvis labai svarbus mūsų organizmui. Fizinis aktyvumas didina gerojo cholesterolio koncentraciją kraujyje iki 40 procentų ir mažina trigliceridų kiekį iki 15 procentų.

Fizinių pratimų metu deginamos kalorijos, todėl krenta kūno masė. Svarbu nepamiršti, kad fizinis krūvis būtų nuolatinis ir nepertraukiamas.

Emilija Strelkauskytė, ve.

Siekiant pažaboti nevaldomą svorio augimą yra svarbu pasitikrinti hormonų balansą. Nustačius hormonų sutrikimą - būtina juos sureguliuoti. Svarbu reguliariai matuoti liemens apimtį, sekti lipidų ir gliukozės koncentraciją kraujyje.

Nenumokite ranka į kūno siunčiamus signalus - užkirskite kelią rimtoms ligoms! Tikrintis sveikatą reikia ir jauniems Naujausio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 20 proc.

Profilaktiškai tikrintis mazi už bendrų ligų prevencijai turime ir tuomet, mazi už bendrų ligų prevencijai jaučiamės gerai ir esame jauni. Gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad jau kas dešimto m. Tuo tarpu tiek vyrų, tiek moterų cholesterolio kiekis kraujyje pradeda ženkliai didėti maždaug nuo 45 metų amžiaus.

Riba, kada žmogus turi rimčiau susirūpinti savo sveikata — 50 metų. Vyresniame amžiuje kraujagyslių standumas didėja, progresuoja aterosklerozė kraujagyslių kalkėjimas. Be to, šio amžiaus sulaukę žmonės mažiau juda, ne visuomet vartoja pilnavertį maistą, rūkaliams pasireiškia šalutinis šio žalingo įpročio poveikis. Todėl etis bent kartą per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje.

Verta žinoti giminės sveikatos istoriją Paveldimumas yra reikšmingas joints edema icd 10 ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Norint užbėgti ligai už akių ar ją atitolinti vertėtų pasidomėti, kokiomis ligomis sirgo ar serga artimieji.

Labiau rūpintis savo sveikata vertėtų tais atvejais, jei pirmos eilės artimi giminaičiai vyrai iki 55 metų ir moterys iki 65 metų sirgo širdies ir kraujagyslių liga arba nuo šios ligos mirė. Kitaip tariant, kiekvienas turėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatą, jei tėvams, broliui ar seseriai buvo diagnozuota koronarinė širdies liga, miokardo infarktas arba insultas.

Antros eilės giminių senelių, tetų, dėdžių ligos turi mažiau įtakos negu pirmosios tėvai, broliai, seserys, sūnūs ir dukterys. Anot kardiologės, rizika tuo didesnė, kuo daugiau širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų ar mirusiųjų yra giminėje, kuo artimesni giminystės ryšiai ir kuo jaunesnio amžiaus yra sergantis ar miręs giminaitis.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai ir jų profilaktika

Pagrindinė gydymo priemonė nustačius paveldimumą — žalingų įpročių atsisakymas, sveikas gyvenimo būdas, ligų profilaktika. Tačiau paveldimas gali būti ne tik polinkis infarktui ar insultui, bet ir šias ligas skatinantys rizikos veiksniai, pavyzdžiui, cholesterolio kiekio didėjimas kraujyje, aukštas kraujospūdis ar cukrinis diabetas. Tokiu atveju žmogus turėtų periodiškai matuoti kraujospūdį, pulsą, atlikti kraujo tyrimus, kurių metu nustatomas cholesterolio ar gliukozės kiekis.

Taip pat rekomenduojama nevartoti riebaus maisto, gyventi fiziškai aktyvesnį gyvenimą, išlaikyti normalų kūno svorį. Moteris kraujagyslių ligos užklumpa vėliau Širdies ir kraujagyslių ligomis mazi už bendrų ligų prevencijai serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau sergamumas tarp to paties amžiaus vyrų ir moterų skiriasi: metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga gerokai dažniau nei to paties amžiaus moterys.

Vaisingu gyvenimo laikotarpiu moterims šių ligų padeda išvengti hormonai estrogenai, gydymas sąnarių tuo lūžio apsaugo kraujagysles nuo pažeidimų.

Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis tarp moterų pradeda sparčiai mazi už bendrų ligų prevencijai po menopauzės — maždaug nuo ies metų. O vyresniame amžiuje, sulaukusios erių, moterys pagal sergamumo dažnį pasiveja vyrus. Nuo kraujotakos sistemos ligų taip pat dažniau miršta moterys nei vyrai. Senatvėje — akistata su tromboze Dėl kraujagyslių aterosklerozės kalkėjimopakitusios kraujo sudėties, sulėtėjusios kraujotakos ar kitų priežasčių vyresniame amžiuje kraujagyslėse greičiau formuojasi kraujo krešuliai trombai.

Trombas gali nulemti deguonies stygių kraujagyslės maitinamame organe, dėl ko žmogų gali ištikti miokardo infarktas, išeminis insultas, plaučių embolija ir kitos pavojingos komplikacijos.

Venų trombozė pasireiškia penkis kartus dažniau nei arterijų trombozė ir yra viena iš dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje. Maždaug nuo ųjų gyvenimo metų trombozės rizika ypač išauga ir vargina mazi už bendrų ligų prevencijai garbaus amžiaus sulaukusių žmonių. Aštuoniasdešimtmečiui tikimybė susirgti venų tromboze yra 5 kartus didesnė nei sulaukusiam penkiasdešimties. Būkite atidūs simptomams Pagrindinė širdies ir kraujagyslių priežastis — klastinga aterosklerozė. Ji dešimtmečiais gali progresuoti nejuntama, tačiau yra daugelio mazi už bendrų ligų prevencijai, turinčių aiškius simptomus, priežastis.

Sergant išemine širdies liga vainikinėje širdies kraujagyslėje susidaręs trombas gali sukelti ūmų koronarinį sindromą. Įprastas jo požymis — skausmas krūtinėje, plintantis į rankas, petį, nugarą. Tyrimai rodo, kad vienas iš keturių, vyresnių nei ies žmonių, rizikuoja susirgti vienu labiausiai paplitusių širdies ritmo sutrikimų — prieširdžių virpėjimu.

Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių.

Tokius ligonius gali kamuoti nuovargis, miego sutrikimai, širdies plakimas, bet simptomų gali ir nebūti. Sergant prieširdžių virpėjimu maždaug trečdalis pacientų patiria smegenų insultą, kurį sukelia iš širdies atkeliavęs krešulys.

Pagrindiniai galūnių venų trombozės požymiai yra skausmas, patinimas, mėlynavimas, karštis kojoje ar rankoje. Deja, jie dažnai pasireiškia tuomet, kai susidaro dideli krešuliai, beveik uždarantys veną. Jeigu pajutote šių nerimą keliančių simptomų — kreipkitės į gydytoją. Tik jis gali priimti sprendimą, ar būtina imtis asmeninių prevencijos priemonių bei kokią individualią ligos profilaktiką taikyt. Arterinė hipertenzija yra įrodytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ypač reikšmingas koronarinės širdies ligos, insulto ir širdies nepakankamumo išsivystymui.

Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija

Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti. Širdies ir kraujagyslių ligos sergamumo struktūroje užima pirmąją vietą, taip pat yra neįgalumo ir blogesnės gyvenimo kokybės priežastis.

Visoje Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė gyventojų mirtingumo priežastis. Hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizme. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti mazi už bendrų ligų prevencijai toli gražu ne visada. Situacija Švenčionių rajone Sergamumas hipertenzinėmis ligomis Švenčionių rajono savivaldybėje pradėjo didėti nuo m.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai Arterinis spaudimas padidėja sutrikus įvairių aktyvių medžiagų pusiausvyrai. Šių medžiagų poveikyje kraujagyslės susitraukia, laikui bėgant jų sienelės praranda elastingumą, sustandėja, todėl negali tinkamai prisitaikyti prie iš širdies išmetamo kraujo pulsacijos. Taigi, hipertenzijos priežastys gali būti kelios. Pirmiausia — mazi už bendrų ligų prevencijai. Jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija.

Kiti svarbūs ir didelės įtakos susirgimui turintys dalykai yra rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba.

• Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?
• Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija - Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
• Kodėl gali pakenkti sąnarius

Taip pat turi reikšmės ir didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso. Hipertenzija būna dviejų rūšių — pirminė ir antrinė. Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų mazi už bendrų ligų prevencijai ir t.

Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc. Kitaip yra su pirmine hipertenzija — kaip jau minėta, tai yra įvairių veiksnių poveikio organizmui pasekmė ir tikslią jos priežastį ne visada įmanoma nustatyti. Pradinėje stadijoje liga labai dažnai nesukelia jokių simptomų — žmogus gali jaustis visiškai sveikas, ir reikėtų tik pasidžiaugti, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus — tokiais atvejais jis atkreipia dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino apie padidėjusį arterinį kraujospūdį.

Ligos gydymas Kad gydymas būtų veiksmingas, mazi už bendrų ligų prevencijai reikia šalinti šią ligą sukeliančius rizikos veiksnius. Jeigu jūsų tėvų kraujo spaudimas padidėjęs, tai jūs priklausote rizikos grupei ir reikalinga nuolatinė kraujospūdžio kontrolė.

Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Rekomenduojama: ü Paros maisto davinio energiją sumažinti — kcal, bet suvartoti ne mažiau kaip kcal ü Mažinti gyvulinių riebalų vartojimą ü Valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų ü Didinti fizinį aktyvumą ü Neleisti svoriui vėl padidėti Didinti fizinį aktyvumą.

Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu. Daug laiko praleidžia vairuodamas, sėdėdamas prie kompiuterio ar televizoriaus. Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme, o tai skatina vystytis arterinę hipertenziją.

Patariama judėti kasdien arba beveik kasdien bent po 30 min. Galima pasirinkti prieinamiausią ir teikiančią malonumo fizinio aktyvumo formą: eiti, plaukti, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį arba tinklinį.

Fiziškai aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi. Mazi už bendrų ligų prevencijai subalansuoti mitybą. Reikia kontroliuoti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą, nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Juos galima keisti augaliniais aliejais.

Taip pat reikia rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų. Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą. Rekomenduojamas bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne daugiau nei arbatinis šaukštelis 6 g. Patariama: Rečiau ir mažesniais kiekiais vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos Dažniau valgyti maistą, turintį mažai druskos pvz.

Dienos maisto davinyje turi būti ne mažiau nei 3,5 g kalio. Gausus kalio turinčio maisto — vaisių ir daržovių — valgymas padeda palaikyti mažą kraujospūdį. Kalio gausu bulvėse, bananuose, slyvose, pupelėse, pomidoruose, liesuose pieno produktuose, razinose, apelsinuose ir pomidorų sultyse. Atsisakyti alkoholio. Kuo daugiau geriama alkoholio, tuo didesnis ir kraujospūdis.

Metus gerti, kraujo spaudimas mažėja. Tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas autonominę nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą.