Ganglijo apgailėtinas bendrą gydymas liaudies gynimo
Valios apraiškos vaizdinio pasaulyje, kuris yra neįmanomas be stebinčiojo subjekto, pasižymi keletu esminių bruožų, iš kurių svarbiausias - nuolatinė, nenutrūkstanti ir nesustojanti kaita, individų atsiradimas ir nyksmas, iš kurio ir galima spręsti, kad valia-savaime yra amžinas aklas veržlumas, irgi neturintis jokio tikslo ar prasmės. Užtat A. Pasak A. Schopenhauerio, protas yra tik žibintas, valiai apšviečiantis kelią, vadinasi, tik valios instrumentas, tik įnagis, kurio padedami žmonės patenkina deja, tik labai trumpam, tik akimirkai kūno, to valios gniužulo, reikmes. Pasirodo, kad toks klausimas yra beprasmiškas.
Vokiečių mąstytojas Arthuras Schopenhaueris - unikali figūra ne tik naujausiųjų laikų, bet tam tikra prasme ir visoje Vakarų filosofijoje. Žinoma, kai apie kokį nors mąstytoją sakome, kadjis unikalus, nepasakome nieko ypatinga, nes kiekvienas didis mąstytojas tuo ir didis, kad jo idėjos švyti pirmapradžiu originalumu. Filosofinės idėjos,- jeigu tai išties idėjos, o ne paprasčiausi svetimų tekstų komentarai, - visada kyla iš aistringos egzistencinės mąstytojo patirties ir yra ne kas kita, kaip pastanga šią patirtį išreikšti sąvokomis, kaip ir meno kūriniai yra menininko pastangos vaizdais perteikti savąją egzistencinę pasaulio patirtį.
Artūras Šopenhaueris Pasaulis Kaip Valia Ir Vaizdinys PDF
Šiame egzistencinės patirties filosofinės ar meninės išraiškos vyksme atsitinka keistas dalykas: tai, kas yra maksimaliai asmeniška ir - kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio - turėtų būti grynai subjektyvu, patiria savotišką transformaciją ir virsta pirminio impulso priešingybe - maksimaliai visuotiniu ir maksimaliai objektyviu dalyku. Tokia kiekvienos gyvastingos idėjos prigimtis: ji yra ir individuali, ir visuotinė, ir juo individualesnė, juo visuotinesnė. Arthuro Schopenhauerio filosofija irgi visiškai savita vien todėl, kad yra asmeninio patyrimo apmąstymas ir apibendrinimas.
Tačiau ji unikali ir kitu - filosofinių idėjų istorijos - požiūriu. Vakarų filosofijos istorijoje Ganglijo apgailėtinas bendrą gydymas liaudies gynimo Schopenhaueris yra pirmasis mąstytojas, nuvainikavęs du tradicinius šios filosofijos stabus ganglijo apgailėtinas bendrą gydymas liaudies gynimo Protą ir Dievą, ir kartu suabejojęs dviejų pamatinių žmogaus dvasios galių - tikėjimo ir pažinimo - nelygstama verte.
Apie Dievą ganglijo apgailėtinas bendrą gydymas liaudies gynimo galvoje pirmiausia krikščioniškąjį Dievo vaizdinį A. Schopenhaueris 7 apskritai nekalba. Tarsi pirštinės sąnarių gydymo suprantamą dalyką jis ramiai fiksuoja paprastą mintį - yra tik vienas absoliutas ir viena, vadinasi, irgi absoliuti realybė.
Tai pasaulis, savaime vientisas, bet mąstančiam žmogui atveriantis dvi puses - regimąją ir neregimąją.
Welcome to Scribd!
Regimąją pasaulio pusę A. Schopenhaueris vadina vaizdiniu, o neregimąją - valia. Dievo pašalinimas, kurį truputį vėliau A. Schopenhauerio mokinys F. Nietzsche traktuos kaip kosminę dramą ar bent jau kaip baisingą istorinę ir psichologinę katastrofą, pačiam A. Schopenhaueriui didelių emocijų nekelia, nors tokio pašalinimo padariniai lemtingi. Juk tradiciniame Dievo vaizdinyje glūdėjo keletas pamatinių tiesų, kuriomis buvo grindžiama ne tik filosofija, bet ir apskritai žmogaus laikysena pasaulyje, jo požiūris į visa, kas yra ir kas turi būti.
Jei esama Dievo, kaip antpasauliškos, tačiau pasaulio vyksme dalyvaujančios būtybės, pats pasaulis, istorija ir žmogaus gyvenimas turi galutinę ir aukščiausią prasmę bei tikslą.
Jei Dievo nėra, jokios aukštesnės prasmės pasaulis ir žmogus neturi, o istorija betikslė. Visi egzistenciniai orientyrai turi tilpti pačiame pasaulyje, o gyvenimo tikslas sutapti su pačiu gyvenimu. Dar svarbiau tai, kad pašalinus Dievą išnyksta pamatinis Vakarų žmogaus tikėjimas - tikėjimas pasaulio ir istorijos protingumu, tam tikra dieviško kūrimo aktu į pasaulį įdiegta tvarka, kurią žmogus gali pažinti savo protu, nes ir protas yra ne kas kita, kaip šios tvarkos atitikmuo pačiame žmoguje.
Artūras Šopenhaueris Pasaulis Kaip Valia Ir Vaizdinys PDF
Dievas ir Protas yra du vienas nuo kito neatskiriami dalykai: pasaulis protingas tiek, kiek jis dieviškas, o dieviškas tiek, kiek protingas. Schopenhaueris šaltakraujiškai atmeta ir pasaulio sakralumą, ir jo protingumą.
Masyvus peties rotatorių manžetės plyšimas - Subscapularis + supraspinatus + infraspinatus
Štai kodėl pirminis pasaulio pradas, toji neregima gelmė, iš kurios atsiranda visa, kas yra, ir į kurią vėl viskas sugrįžta, jo įsitikinimu, yra valia, būtent kaip proto ir tvarkos, tikslo, prasmės ir sakralumo priešingybė. Kas gi yra toji valia? Galėtume pasakyti, kad valia savaime nepažini, nepalenkiama proto schematizmui. Užtat A. Kokia yra valia savaime, ganglijo apgailėtinas bendrą gydymas liaudies gynimo pasakyti negalima.
Valios būtį žmogus atskleidžia, įsižiūrėdamas į savo vidų.
Valios esmė kažkiek pasirodo pasaulio paviršiuje per vadinamąsias valios objektiškumo apraiškas - idėjas ir pavienius individus, kurių atsiradimą iš vientisos ir neišskaidytos valios lemia individuacijos principas principium individuationis. Valios apraiškos vaizdinio pasaulyje, kuris yra neįmanomas be stebinčiojo subjekto, pasižymi keletu esminių bruožų, iš kurių svarbiausias - nuolatinė, nenutrūkstanti ir nesustojanti kaita, individų atsiradimas ir nyksmas, iš kurio ir galima spręsti, kad valia-savaime yra amžinas aklas veržlumas, irgi neturintis jokio tikslo ar prasmės.
Valia yra siekimas, troškulys, geismas, nenumaldomas veržimasis į begalybę.
- Artūras Šopenhaueris Pasaulis Kaip Valia Ir Vaizdinys PDF | PDF
- Правда состоит в том, что большая часть людей ненавидит и страшится октопауков.
- Hip skausmas kai tu sėdi
- Artūras Šopenhaueris Pasaulis Kaip Valia Ir Vaizdinys PDF | PDF
- Спросил .
- Палуба Носителя имеет сорок километров в длину и пятнадцать в ширину.
- С помощью указки, из которой выбегал световой луч, он показал на ближайшую желтую звезду.
Kur veržiasi valia, siurbimo nervo peties sąnario gydymas ji siekia, ko trokšta ir geidžia? Pasirodo, kad toks klausimas yra beprasmiškas.
Galiausiai valia geidžia ne ko nors, kas būtų ne ji pati; ji geidžia tik savęs, ji veržiasi tik tam, kad veržtųsi, jos veržlumas yra valios gyvenimo alfa ir omega. Proto, nuolat nukreipto į kokį nors tikslą, požiūriu valios veržimasis yra absurdiškas. Irvis dėlto kaip tik šis absurdiškas kunkuliavimas sudaro esinijos esmę ir pagrindą. Užtat vaizdinio pasaulyje valia ir pasireiškia kaip visai aklas, galėtume sakyti, instinktyvus visų esinių ir būtybių siekis gyventi, išsaugoti savo egzistenciją: valia yra valia gyventi, nors ir nežinia kam.
Bet valia gali gyventi tik savo pačios sąskaita, nes nesama nieko, kas būtų ne valia ar už valios. Užtat valia yra susidvejinusi ir prieštaringa; tarsi sužeista hiena, ryjanti savo vidurius, valia drasko ir naikina pačią save. Savąją gyvybę ji palaiko savąja 9 mirtimi.
Regimajame pasaulyje šis valios susidvejinimas pasireiškia visuotine būtybių kova dėl materijos. Individas gali gyventi ir išgyventi, tik naikindamas ir rydamas kitus individus. Vieno individo gyvybė palaikoma kito individo gyvybės sąskaita. Kadangi nesama amžinų individų, kiekvienas yra pasmerktas anksčiau ar vėliau žūti ir sugrįžti į savo įsčias - pačią neindividualizuotą, neišskaidytą, amorfišką valią. Pavienis žmogus kaip individas irgi yra tik valios gniužulas, jos laikina kristalizacija.
Užtat jis pasmerktas tarnauti valiai, vadinasi, nuolat blaškytis tarp kančios nepatenkinto troškimo irnuobodulio, kurį sukelia visuomet laikinas troškimo patenkinimas.
Uploaded by
Žmogaus gyvenimas yra beprasmiškas maratonas valios klystkeliais, nuolatinės konvulsijos, nuolatinis šokinėjimas nuo kančios prie nuobodulio, pasibaigiantis mirtimi, taigi galų gale irgi tik kančia ir baime. Schopenhaueris nuolat pabrėžia, kad žmogui geriausia iš viso negimti, nes gyvenimas yra kančia, kurią nutraukia tik mirtis.
- Procedūros artrito jungtys
- Недавно нашим войскам на юге сдался предатель Ричард Уэйкфилд со своим спутником октопауком.
- Она показала пальцем на западную часть Африки.
Absoliuti dauguma žmonių yra valios vergai; jie tarnauja tik savo valiai, pasireiškiančiai per niekada iki galo nepasotinamas kūno reikmes, todėl ir laikosi šiame pasaulyje, vadovaudamiesi naudos principu, kuris išreiškia paprasčiausią savisaugos ir individo savitaigos instinktą.
Protas savaime žmogaus gyvenime lemia nedaug. Pasak A. Schopenhauerio, protas yra tik žibintas, valiai apšviečiantis kelią, vadinasi, tik valios instrumentas, tik įnagis, kurio padedami žmonės patenkina deja, tik labai trumpam, tik akimirkai kūno, to valios gniužulo, reikmes. O kadangi kūnas yra tik valios objektyvacija valia, perėjusi į vaizdinįabsoliuti dauguma žmonių yra savo kūno reikmių vergai.
Uploaded by
Vergavimas valiai sutampa su vergavimu kūnui. Visas vadinamasis pažinimas, nukreiptas į priežasčių ir padarinių atskleidimą, žmogui galiausiai yra tas pat, kas vilkui dantys ar buliui ragai - individe įsikūnijusios valios savisaugos ginklas.
Taip A. Schopenhaueris negailestingai sugriauna tradicinį krikščioniškąjį-racionalistinį žmogaus įvaizdį. Visi vadinamieji idealūs žmogaus siekiai yra savotiška saviapgaulė, iliuzijos, pridengiančios nuolat alkanos valios reikmes.
Welcome to Scribd!
Bėgančio žmogaus įvaizdis geriausiai išreiškia A. Schopenhauerio antropologiją. Ar žmogus apskritai kada nors ir kur nors gali sustoti, pasiekti stabilią ramybės būseną, nebetarnauti valiai ir šitaip savo gyvenimui suteikti nors ir iliuzinę prasmę? Kad ir kaip keista, į šį klausimą A.
Schopenhaueris atsako teigiamai. Esama dviejų būdų nusikratyti valios tironijos. Pirmąjį galima pavadinti estetiniu, antrą - asketiniu.
Ištrūkti iš absurdiškos valios karuselės žmogus gali tik atsiduodamas grynajam, valiai nebetarnaujančiam pažinimui. Beprasmiško valios veržimosi į niekur okeane vienintelė ramybės sala yra menas, tiksliau pasakius, meno kūrinys.
Estetiškai atsiverdamas pasauliui žmogus pažįsta nebe santykius tarpdaiktų, pavaldžius vadinamajam pagrindo priežastingumo principui, o platoniškąją idėją, pasireiškiančią per nesuskaičiuojamus individus, tačiau ryškiausiai pasirodančią būtent meno kūrinyje.
Platoniškosios idėjos, kaip valios objektyvacijos pakopos, regimos vaizdinio pasaulyje, yra nebepavaldžios priežastingumui ir pagrindo principui. Idėja yra galutinė realybė, nebeturinti savo priežasties, nes per ją tiesiogiai reiškiasi valia.