Kai iš rankų pirštų sąnariai yra ligonis

Vidutinis inkubacinis periodas — 8—12 dienų. Kaip padėti nukentėjusiam? Kviečiame bendradarbiauti Kauno miesto ir šeimos gydytojus, įvairų specialybių gydytojus, siekiant padėti labiausiai nuskriaustajam pacientų luomui — paliatyviems žmonėms. Bet reikia įsidėmėti, kad reumatoidinis artritas — klastinga liga, todėl būtina lankytis pas gydytoją, kuris galėtų maždaug kas pusmetį įvertinti ligonio sveikatos būklę ir patarti dėl palaikomojo gydymo. Galima sakyti, kad ReA apibrėžimas kaip sterilaus artrito, atsiradusio po konkrečios infekcijos, nėra tikslus.

Šiandien trumpai pabandėme kelis pratimus, visai sėkmingai, žiūrėsim kaip seksis.

Sveikos gyvensenos propagavimas

Pacientė pasidalino įspūdžiais apie kaniterapinių šuniukų apsilankymą. Vėliau pasidžiaugė, kad mažiau kojos šąla. Tradiciškai pamasažavome pėdas, blauzdas ir pacientė užsiminė, kad senai besimankštino, tai pasiūliau pabandyti. Pamažu atsisėdome, ir pradėjome lengvą mankštelę.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kas pora pratimų vis pailsėdavome, pacientė pasijuokė, kad dabar tikrai kojos nebešąla. Tad dar keli pratimai ir baigėme mankštelę. Tuomet pavaikščiojome po kambarį su vaikštyne. Emilija pasitiko mane su šypsena veide ir bandė pasakoti, kad savaitgalį buvo atėjusi savanorė ir jai labai patiko!

Patepiau rankas ir kojas, dešinei rankai dariau pasyvią mankštą, pacientė parodė, kad maudžia peties sąnarį, tai pamasažavau aplink jį minkštuosius audinius, tai pacientė šiek tiek nurimo. Pacientei labai skauda dešinio kelio sąnarį, todėl nelabai nori kad jis būtų judinamas, bet šiandien šiek tiek bendromis jėgom pabandėme, bet minimaliai.

Užkrečiamos ligos

Pasitaiko ir ReA sukeltų glomerulonefritų, kartu su inkstų funkcijos nepakankamumu, miozitų, neuritų. Pasaulinėje literatūroje ir dabar neretai vartojamas Reiterio ligos terminas. Šis ReA apibūdinimas išliko nuo metų, kai gydytojas Hans Reiter aprašė vieno karininko ligą, išsivysčiusią po persirgtos dizinterijos ir pasireiškusią artritu, uretritu bei konjuktyvitu. Reiterio ligą diagnozuoja ir Lietuvos gydytojai, kai yra minėta triada arba net tetrada prisidėjus dar ir odos bei gleivinių pažeidimui.

Kai kurie autoriai dar vartoja terminą "nevisiška Reiterio liga" kai kurio nors iš minėtų simptomų trūksta, tačiau atrodo, kad tikslesnis terminas yra ReA, jis tiksliau apibrėžia grupę uždegiminių sąnarių ligų, išsivysčiusių ne tik po enterogeninės, urogeninės, bet ir po bet kurios kitos kilmės infekcijos.

Diagnostika ReA diagnozė paprastai nustatoma remiantis tipiškais klinikiniais požymiais, tačiau ji tuti būti patvirtinama laboratoriniais ir rentgenologiniais tyrimais. Esant ūminiam ReA paprastai būna didelis eritrocitų nusėdimo greitis, C-reaktyvusis baltymas; lėtinio ReA atveju gali būti tik nedidelių nukrypimų. Kraujyje gali būti nesunki leukocitozė ir trombocitozė, anemija, kartais - kepenų fermentų padidėjimas.

Reumatoidinio faktoriaus paprastai nerandama. Ypatingas dėmesys turėtų būti atkreipiamas į sąnarių skystčio tyrimą. Leukocitų skaičius ReA ankstyvose stadijose gali būti labai didelis, vėliau išsivysto limfocitozė.

Tikslesnių duomenų apie mikrobus gali duoti tik mokslinėse laboratorijose atliekami tyrimai, taikant imunoflorescencijos, imunoelektronomikroskopijos, imunoblotino bei polimerazės grandžių reakcijos metodus įvairiems mikroorganizmams nustatyti. Ūminio ReA atveju pažeistų sąnarių rentgenogramose matyti tik nedidelė osteoporozė ir minkštųjų audinių paburkimas.

Lėtinio ReA atveju galima matyti ir sąnarių tarpų susiaurėjimą, erozijų.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Dažnas rentgenologinis simptomas - periosto reakcija, ypač sausgyslių prisitvirtinimo vietose. Pado srityje matomi "pentinai" - dažnas lėtinio ReA simptomas.

Rentgenologiniai sakroileito bei spondilito požymiai - taip pat neretas lėtinio ReA simptomas. Stuburo rentgenogramose matoma asimetrinių paravertebralinių sukaulėjimų, sindesmofitų. Diferencinė diagnostika ReA reikia atskirti nuo infekcinio artrito, mikrokristalinio artrito, sarkoidozės, mazginės eritemos, ūminio reumato. Jei yra labai didelis paraudimas, odos uždegimo požymių, reikėtų pagalvoti ir apie rožę. Lėtinį ReA reikia atskirti nuo kitų uždegiminių sąnarių ligų, visų pirma nuo seronegatyvių spondiloartropatijų, taip pat ir reumatoidinio artrito.

Gydymas Ūminiu ligos periodu pažeistiesiems sąnariams reikėtų suteikti ramybę, jei yra pažeisti kojų sąnariai, reikia patarti ligoniui vaikščioti su ramentais. Nepatariama sąnarių imobilizuoti.

Laiku reikia pradėti daryti izometrinius pratimus, nes, pvz.

Ūminį ReA reikėtų gydyti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo,neretai didelėmis dozėmis. Padeda vietinė šalčio terapija.

Pūlinis piršto uždegimas – landuonis

Reumatoidinio artrito atveju labai svarbi yra ankstyva ligos diagnostika. Jų skausmas, patinimas gali būti reumatoidinio artrito pradžios ženklas.

Šias sporto rūšis Europoje pamėgo keli milijonai įvairaus amžiaus žmonių. Jos teikia didelį malonumą, teigiamai veikia sveikatą, atpalaiduoja.

Būdingiausi šios ligos simptomai — sąnarių sustingimas, skausmas ir patinimas. Sustingimas pasireiškia rytais ir trunka ilgiau nei 15—20 minučių.

Būdai padėti sunkai sergančiam ligoniui. 3. Ergoterapija

Skausmas ir patinimas bet kurių sąnarių, ypač riešų, rankų ir kojų pirštų, jaučiamas visą laiką, ne tik judesio metu. Nereceptiniai vaistai nuo skausmo, tokie kaip brufenas, padeda, tačiau tik kelioms valandoms. Po kelių dienų ar savaičių pradeda skaudėti kitus sąnarius, kurių iki tol neskaudėjo.

• Aplankę sunkiai sergantį žmogų, stengiamės praskaidrinti jo kupinas kančios ir skausmo dienas.
• Share on Facebook Share on Twitter Tarpfalango sąnario skausmo priežastys ir daugiau paaiškinimų Rankinis artritas gali būti skausmingas ir silpnėjantis.

Reumatoidinis artritas gali prasidėti staiga arba progresuoti po truputį. Sunkesniais atvejais gali pakilti ir neaukšta temperatūra, atsirasti bendras silpnumas, nuovargis. Pagrindinis niežų simptomas — niežėjimas.

• Z Niežai Niežai yra odos liga, kurią sukelia ektoparazitai — smulkios niežinės erkės.
• Nors sąnarių ligos senos kaip pasaulis, iki šiol nėra iki galo nustatytos jų atsiradimo priežastys.

Jis atsiranda dėl reakcijos į niežų erkę, jos išmatas ir kiaušinėlius. Paprastai niežėjimas yra itin intensyvus ir pacientus labiausiai vargina naktį - atsigulus ir sušilus.

PIRSTAI ( fingers )

Iki 20 proc. Niežulio intensyvumas priklauso nuo parazitų gausos ir individualių žmogaus organizmo savybių ligonio nervų sistemos, jautrumo niežinei erkei ir jos gyvybinės veiklos produktams. Antrinio užsikrėtimo atveju niežėjimas gali pasireikšti per pirmą parą po erkės įsiskverbimo į odą.

Dažniausiai niežinių erkių pažeidžiamos vietos — tarpupirščiai, šoniniai pirštų, lenkiamieji riešų, tiesiamieji alkūnių paviršiai, pažastys, mentės, juosmuo, pilvo sritis, sėdmenys, krūtys apie spenelius, ypač moterimsvyrams — genitalijos kapšelio oda, varpos sritistiesiamieji kelių paviršiai, apatinė sėdmenų, užpakalinė šlaunų dalis, pėdų paviršiai bei padai.

Nugaroje bėrimų randama retai, o galvos odoje pažeidimų randama tik mažiems vaikams. Asmens sveikatos priežiūros darbuotojų rankos pažeidžiamos rečiau dėl itin dažno jų plovimo.

Skirtingai nei suaugusiems, vaikams niežinė erkė gali pažeisti viso kūno odą: kojų padus, delnus, plaukuotą galvos dalį, veidą. Jaunesnio amžiaus vaikams dažniausiai pasireiškia antrinė infekcija.