Ligos ožkų, KAIP ATPAŽINTI OŽKŲ LIGOS POŽYMIUS - ALGEBRA -

Jis išnaudojamas, kovoja su liga, perneša infekciją su pienu vaiku, katinu, žmonėmis. Esant didelei ligos eigai, avys ir ožkos dažnai miršta naktį arba ganyklų metu. Ligos gydymas Sergant šia liga galima tik simptomiškai gydyti.

Žemė ir ūkis Lietuvos provincijoje ir toliau sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui, o vietiniams vis skeptiškiau žiūrint į žemės ūkio perspektyvą bei dažniausiai pasirenkant emigracijos kelią į užsienį ar miestan, yra ir viltingų išimčių — štai didžiąją savo gyvenimo dalį pragyvenę Klaipėdoje, žvainiškiai ūkininkai Maja ir Saulius Sedaliai, jau dešimtmetį apsistoję Salantų krašte, nesigaili miestą iškeitę į kaimą.

Visų pirma atsikėlę į Kalnalį, prieš trejetą metų ligos ožkų sodybą Žvainiuose, joje įkūrė avių bei ožkų ūkį.

Anot Majos Sedalės, ožkos — mielesni gyvuliai, jas galima paglostyti, o avys —baikštesnės. Šiuo metu ligos ožkų ūkyje pavasario žalumos išsiilgusios mekena 25 prancūzų Berišon diu šer bei Romanovo veislės mėsinės avys bei įvairių veislių, tarp kurių — ir šveicarų Zaneno veislės bei prancūzų alpinės ožkos, o kas yra reumatoidinis artritas rankų dar sunkiai suskaičiuojamas prieauglis — po pirmųjų mėnesių jau prastypę bei sutvirtėję ir vietoje nenustygstantys ožiukai ir ėriukai.

Sedalė, kurios dėka, be išlietų ožkos ligos ožkų sūrių, dar ir pintinės ekologiškų kiaušinių bičiulių ir giminaičių greitai ištuštinamos, mat žvainiškiai dar laiko ir 50 natūraliai perinčių kaimiškų vištų. Jeigu jis smirda, vadinasi, tai yra nesveiko gyvulio pienas. Kaime vietinių ožkų nelikę M. Sedalė patikino, kad vietinių ilgakailių ožkų Lietuvos kaime vargiai ir beišvysi — jos visos jau kryžmintos su kitomis, atvežtinėmis, veislėmis.

Dažniausiai juos sukergia ir papjauna. Todėl didžiausia problema — dėl kraujomaišos.

Liepos 29 d. Kuo ši infekcija pavojinga? Tai virusinė liga, pavojinga galvijams, avims ir ožkoms. Šmalenbergo virusas pavadintas pagal Vokietijos miesto, kuriame pirmą kartą jis buvo nustatytas praėjusių metų rugpjūtį, vardu.

Į Lietuvą įvežama labai mažai gyvulių iš užsienio. Patys veislinius ožius vežamės iš kaimyninių šalių veislynų, daugiausia — iš Latvijos.

Atsargiai erkės!

Sedalių ūkyje apsigyvenusios ir pieningiausia veisle pasaulyje laikomos bei prie Lietuvos gamtos sąlygų puikiai prisitaikiusios šveicarų Zaneno ožkos duoda iki 6 litrų pieno. O štai žvainiškių auginamos prancūzų alpinės ožkos, anot šeimininkų, — kiek opesnės dėl ligos ožkų krašto klimato, tačiau labai gražios, o jų ir pienas — baltymingesnis.

Garduose ragais besistumdydami savo puikybę demonstruoja ūkininkų grynaveislis Zaneno ožys bei anglų Nubian veislės mišrūnas, sveriantis iki 80 kilogramų.

Šio darbo tikslas — ištirti fenotipinių savybių ir genotipinių veiksnių įtaką Lietuvos pieninių ožkų populiacijos selekcionuojamiems požymiams produktyvumui, pieno sudėčiai, pieno tekėjimo rodikliams ir ožkų sveikatingumui. Šiame tyrime įvertinti skirtingų veislių Ligos ožkų, Zaaneno, Anglo Nubijų, Čekų baltųjų ir mišrūnių ožkų pieno produktyvumo, sudėties ir kokybės, tešmens ir melžimo fazių pieno tekėjimo, elektrinio laidumo rodikliai ir jų tarpusavio sąsajos. Somatinių ląstelių skaičiaus ligos ožkų pieno elektrinio laidumo rodiklių ryšys parodė, kad mastito profilaktikai ir ligos paplitimo mažinimui tikslinga tirti šiuos rodiklius. Nustatyta, kad Lietuvos sąlygomis pieningiausios Čekų baltųjų veislių ožkos, riebiausias ir baltymingiausias pienas - Anglo Nubijų veislės. Gerinant ožkų pieningumą, pieno sudėtį ir kokybę ožkų augintojams taip pat siūloma modernizuoti šėrimo ir melžimo įrenginius bei įdiegti kompiuterizuotas sistemas, skirtas pažangiam automatiniam duomenų registravimui ir bandos valdymui The purpose of the goat breeding is to increase the efficiency of selection by breeding high - yield goats that are resistant to adverse environmental factors and diseases and whose products are safe for consumers, at a minimum product processing cost.

Sedaliai, laikantys prancūzų Berišon diu šer ir Romanovo veislių avis, įsitikino, kad, kryžminant šias veisles, ėriavedės lengviau veda ligos ožkų. Tada jos nebeveda po 4—5, o tik po 2—3 ėriukus.

Kai avis atsiveda tris ėriukus, ją reikia papildomai šerti. Atskiriame jas kartu su ėriukais atskirame garde, o kada koks ėriukas suvargsta ir patys pienu maitiname.